Apie…SAVO Laiką.

Aš branginu tai, ką turiu. Labiausiai branginu SAVO LAIKĄ.

Buvo laikas, kai jį švaisčiau. Bet kur, bet kam, bet kaip, su bet kuo.

Buvo laikas, kai jo nevertinau. Nei savo, nei svetimo.

Buvo laikas, kai norėjau jį greičiau “prasukti”. Kad greičiau prabėgtų. Kad greičiau pasibaigtų. Kad greičiau ateitų kažkas naujo…

Buvo laikas, kai norėjau, kad jis tiesiog sustotų ir nustotų tiksėti.

Šiandien viskas kitaip.

Šiandien kiekviena mano valanda, kiekviena minutė, kiekviena sekundė man yra labai brangi.

Šiandien kiekviena mano gyvenimo akimirka turi savo prasmę.

Šiandien aš turiu tik 24 valandas per parą nuveikti kažką naudingo sau ir kitiems.

Šiandien aš turiu laiko skaityti, mokytis, dirbti, pasitarnauti kitiems, tiesiog pabūti, pasirūpinti savo kūnu ir suteikti jam poilsio bei malonumo.

Šiandien aš neturiu laiko tiems, kurie nevertina mano ir savo laiko. Tiems, kurie vis dar švaisto jį bet kam, bet kur, su bet kuo. Tiems, kurie vėluoja, ar pamiršta atvykti laiku. Tiems, kurie tik naudoja mano laiką ir nieko neduoda mainais.

MANO LAIKAS – pats brangiausias mano turtas. Jis praėjo ir nebesugrįš.

Šiandien aš suvokiu, jog viskas ką noriu padaryti, turiu daryti ČIA ir DABAR, iškart. Ne rytoj. Ne pirmadienį. DABAR. “Paskui”, “vėliau” tiesiog nebus laiko.

Šiandien aš norėčiau, kad laikas tiksėtų lėčiau.

Šiandien svajoju, kad turėčiau jo daugiau, nes jaučiu didelę prasmę naudoti jį prasmingai.

Šiandien mano LAIKAS yra mano VERTYBĖ.