Apie KIEK?

Būdama Kipre, gavau klausimą: “Kiek moterų išdrįso vykti? Labai idomu.”

Pagalvojau: ar tikrai taip įdomu?

Perleidusi per save, supratau, kad tikrai – kitiems LABAI ĮDOMU!!! Tai verta gilesnių pamąstymų.

Kai 2014 metais atvėriau “Studijos 365” duris pasakiau sau, jog užsiėmimai vyks ir 1 žmogui.

Kas mane pažįsta, žino, jog per visą šį laiką ši taisyklė, nuostata, įsitikinimas, ar kaip tą bepavadinti, man galioja ir ŠIANDIEN. Ar tai būtų užsiėmimas, kursas, online, stovykla, savaitgalis ar net kelionė – ji turi vykti net ir esant 1 dalyviui.

Kodėl? Todėl, kad tai, ką darau man nėra niekaip pamatuojama. Nors ir 1 – vadinasi būtent tam 1 labai REIKIA to užsiėmimo, į kurį jis ateina.

Ar esu atšaukusi užsiėmimus? TAIP. Jeigu lektorius turi tam tikras sąlygas: veda ne mažesniam nei …. kiekiui dalyvių, jeigu nesusirenka reikiamo dydžio grupė, jeigu jam/jai neapsimoka ir pan.

Ar buvo užsiėmimų 1 žmogui? Buvo, bet labai mažai. Dažniausiai Dievas atsiunčia tiek, kiek reikia.

Ar tai dvasinė prabanga? TAIP.

Ar todėl mano vedami užsiėmimai, stovyklos, kelionės turi savo kainą? TAIP.

TAIP dar ir todėl, jog žmogus renkasi būti prabangoje ar būti masėje.

TAIP dar ir todėl, kad ateidamas jis tikrai JAUČIA, jog NORI čia būti, nors ir nežino KODĖL.

Man tai neįkainojama DOVANA, leisti sau daryti tai, KAIP jaučiu.

Man tai apie tai, jog su kiekvienu atėjusiu žmogumi, slepiasi jo istorija, kuri nenori pašalinių ausų.

Man tai apie tai, jog dalinantis nors ir su vienu žmogumi, jaučiu gylį ir prasmę.

Man tai apie tai, jog “Aš ne Dievas” nuspręsti “priimam šitą ar neimam”.

Man tai apie tą sakralumą, kuris atsiveria visais sluoksniais.

Man tai apie drąsą būti savimi.

Man tai apie tikėjimą ir pasitikėjimą tuo, kas eina per mane.

Man tai apie kokybę ir asmeninį dėmesį kiekvienai atėjusiai sielai.

Kaskart įsitikinu, jog tai buvo geriausia, ką galėjau padaryti: Įsileisti kitą į savo širdį.

Kai sau atsakau, dėl ko aš tai darau, esu APDOVANOJAMA, įvairiomis formomis. Dalyvių kiekis – vienas IŠ, istorijų gylis – vienas IŠ, žmonių pokyčiai – vienas IŠ, žmonių augimas – vienas IŠ, mano tobulėjimas – vienas IŠ. Nepamatuojamos dovanos pačios brangiausios, nes jos palieka JAUSMĄ kiekvieno širdyje.

Į Kiprą keliavome 7-iese: 3 drąsios moterys ir 4 drąsios vedlės, kurioms dėkingumas, tarpusavio ryšys ir mūsų meilė neturi aprėpties. Tas buvimas savimi, juokas, rimtis, suvokimai, pokyčiai, nuogumas, sakralumas ir pagarba kiekvienai istorijai, turi savo KAINĄ!!!

Dėkoju jums, mano mylimos: Audra Dargužiene, Rasa Bulkevičiūtė – Šiekštelė, Asta Jasaite už tikėjimą ir pasitikėjimą, ir eilinį kartą “Visada viskas vyksta taip, kaip turi vykti, geriausiu man ir aplinkiniams būdu ir laiku. Dėkoju Tebūnie!!!”

Per MANE išgirsk SAVE!!!

Aš tave Myliu!!!

Dėkoju, kad esi!!! Dėkoju, kad skaitai!!!

Jeigu aš tave nervuoju, tai siunčiu tau meilės, laimės, pinigų, ir gero sekso!!!

Viskas ką supranti – tik tau apie tave!!!

Woooohooooo!!!

2020.11.05