Apie Laisvę būti.

Prisipažinsiu, nebuvau ir nesu didelė kačių mylėtoja. Sukiojosi vienas katinas pas močiutę kaime, vardu Smaliukas. Vis stebėdavausi, kodėl jis nenori mano lėlių vežimėlyje po užklotu gulėt. Buvo labai savarankiškas, eidavo kur nori, darydavo ką nori, toks laisvas paukštis – kad ir pagaudavau, pasiguldydavau kur man reikia, jis visada pasprukdavo, su kokiais rūbeliais jį beaprengdavau. Ilgainiui apeidavo mane dideliu ratu, kad tik nepagaučiau ir vėl nepasiguldyčiau po kokia kaldra.

Tada, begaudydama Smaliuką, pirmą kartą suvokiau, kad būtent katinams, svarbiausia būti laisviems ir daryti tai, ką jie nori, su kuo nori, kaip nori.

Po katino sekė balandžiai, kurių gaudymui kaime, skyriau ypač daug laiko. Konstravau gaudyklę, ir tykodavau. Ypatingai norėjau narvelyje laikyti balandį. Man pasisekė pagauti. Uždariau ir straksėdama iš džiaugsmo ir netikėtumo visiems rodžiau.

Po kelių dienų liūdesio narve, balandį paleidau, nes labai stipriai daužėsi narvelyje. Pagailo jo gražiųjų plunksnų.

Supratau, jog dangaus sutvėrimai sutverti skraidyti laisvėje. Kaip nori, kada nori, kur nori, su kuo nori.

Paskutinis mano bandymas buvo laikyti vonioje karpį. Po jo nebenoriu nieko uždaryti ir laikyti uždaryto.

Po jo atėjo suvokimas: visi, kas ne savo noru uždaryti, nori išsilaisvinti.

Pasakiau sau: tegul gyvena kaip kam skirta, kas kaip nori: kas vandeny, kas danguj, kas ant žemės. Visi savoj laisvėj būti taip, kaip būnasi.

Ir aš geriausiai jaučiuosi tada, kai turiu LAISVĘ BŪTI – kaip noriu, su kuo noriu, kada noriu, kur noriu, už kiek noriu.

Per MANE išgirsk SAVE!!!

Aš tave Myliu!!!

Dėkoju, kad esi!!! Dėkoju, kad skaitai!!!

Jeigu aš tave nervuoju, tai siunčiu tau meilės, laimės, pinigų, ir gero sekso!!!

Viskas ką supranti – tik tau apie tave!!!

Woooohooooo!!!

Giedrė Pukienė

2020.10.28