Apie… diplomų kolekcionavimą…

Anksčiau ir aš kolekcionavau diplomus, sertifikatus, pabaigimo pažymėjimus, išklausytų kursų pažymas. Tai buvo tie “dokumentai” kurie suteikė tam tikrą statusą: bakalauras, magistras, sertifikuotas specialistas, ekspertas, žinovas, vienintelis Lietuvoje…, pasaulyje…

Šie “dokumentai” tarsi turėjo pagrįsti mano “teisę” dalintis, jie turėjo “leisti” man dalintis, jie buvo tarsi įrodymas, jog aš “galiu”, “suprantu”, “žinau”, “moku”. Diplomų reikia, bet…

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau baimės pradėti dalintis.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau lyginimosi su kitais.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau nepakankamumo sau.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau suvokimo, jog “aš dar nieko nežinau”.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau savęs ir kitų vertinimo.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau susireikšminimo.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau nepasitenkinimo savimi ir kitais.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau reikalavimų kitiems.

Kuo didesnė kolekcija, pažintys prasideda nuo “o kokia jūsų kompetencija?”.

Kuo didesnė kolekcija, tuo didesnė baimė sulaužyti taisykles, rėmus ir standartus.

Kuo didesnė kolekcija, tuo daugiau įsitempimo padaryti TOBULAI.

Aaaaaaaaa!!! Kokie proto žaidimai!!! Kokie gniaužtai!!! Kokie suvaržymai!!! Koks didingas laisvės praradimas!!! Koks įsipareigojimas vadintis tik taip ir nekitaip!!! Kokie spąstai!!!

Daugiausiai aš išmokau iš tų, kurie priėmė protėvių padovanotas DOVANAS, įgalino savyje jų perduotas GALIAS.

Daugiausiai aš išmokau iš tų, kurie mokė SAVO VEDIMU, kurie švelniai palydėjo mane PRISIMINTI.

Daugiausiai aš išmokau tada, kai pajaučiau SAVO KŪNU, kai pamokas kartojau kiekviena savo ląstele.

Daugiausiai aš išmokau tada, kai KRITAU ir STOJAU, kai praradau ir atgavau, kai dariau ir dar dariau, kai ėjau ėjau ėjau ir nesižvalgiau atgal, kai tikėjau tik savimi ir niekuo daugiau.

Daugiausiai aš išmokau tada, kai atsistojau Į SAVO VIETĄ, kai pradėjau dalintis tuo, kas eina PER MANE.

Daugiausiai aš išmokau, kai NESIDAIRIAU aplink “o ką kiti”, “o kaip kiti”, “o kiek kiti”, “o kada kiti”, “o ką pasakys kiti”.

Daugiausiai aš išmokau, kai ateinančias PATIRTIS perleidau per save.

Kosmonautė, šamanė, šarlatanė, ragana, hipė, sektantė, “nuvažiavusiu stogu”, šiandiena tai mano tikrieji komplimentai, kurie neįprasminti jokiame DIPLOME.

Tai tiesiog TIKRA!!!