Apie “Dėl to KITO…”

#PamąstymaiAntSuoliuko

Tas jausmas, kai DĖL KITO, padarytum VISKĄ!!!

Į kalną už jį užliptum. Ašaras nušluostytum.

Padarytum sunkiausius darbus. Ir už jį numirtum.

Skausmus iškęstum. Egzaminus išlaikytum.

Valgyt paruoštum ir po to viską sutvarkytum.

Mylėtum ir už rankos laikytum.

Savo laiko neskaičiuodama, globotum ir visus darbus už jį nudirbtum.

Patirtum skausmus, kraują priduotum, ranką laikytum, jei reiktų, už jį ir pagimdytum.

CV parašytum, nuo visų apgintum, keliones suplanuotum ir ką valgyt išrinktum.

Drabužius nupirktum, batus užrištum, plaukus pataisytum ir kad pėščiom nereikėtu jam eiti, taxi pabūtum.

Pirmos meilės skausmus nuimtum, pati už jį visa tai patirtum, ar blogis ar gėris jį užpuolė, nebeskirtum, viską sutvarkytum.

Iš baro paimtum, vemiantį palaikytum, nupraustą į lovą paguldytum, ryte kopūstų sriubą išvirtum.

Nieko nedraustum, visur palaikytum, geriausia draugė būtum ir tik dėl jo numirtum.

Pinigus uždirbtum, jį gerbtum, juk nesvarbu kiek tų moterų aplinkui, tu jį mylėtum.

Už jį nusipraustum, troškulį numalšintum ir kai labai reikia už jį į tualetą nueitum.

Jei reikia, plytas sukrautum ir į pasaulio kraštą nuvairuotum, vandens stiklinę paduotum.

Kiek ten tų metų aplink jį jau šokliuoji, ko pati nori, seniai šio klausimo sau nebeužduodi.

Viltis, kad jis be tavęs nesusitvarkys, vis dar rusena, o kol rusena, tol “DĖL to KITO” gyvenam.

“Dėl to KITO” pasibaigia tada, kai pasirenkam SAVE. Renkuosi SAVE. Visur. Visada. Pirma SAVE, o jau paskui visa KITA. Ir tai ne apie savanaudiškumą, o apie savo VERTYBES. Rinktis SAVE – pati didžiausia vertybė sau AŠ pati. Nėra manęs, nėra nieko aplink mane.

Nereikia laukti kol tas KITAS numirs, ir nereikia laukti “kai vaikai užaugs”, kai kažkas ištekės, ar anūkų atsiras, “kai pandemija baigsis”, “kai į pensiją išeisiu, va tada tai gyvensiu…”, nereikia nieko laukti, kad galėtum pasirinkti SAVE, užsidėti akinius nuo saulės ir mirkti baseine, su visom tom, kurios irgi, jau sulaukė…Dėl SAVĘS gali jau DABAR!!!