Apie Jos Didenybę BAIMĘ!!! – Džiaugsmo Akademija

Ar pastebėjot, kaip greitai ši didenybė sėjasi ir plinta?

Ji žaibišku greičiu užjuodina mintis, sukausto kūną ir tempiasi į savo šaltą, drėgną požemį.

Kuo daugiau priešiniesi šiai BAIMEI, tuo labiau ji stingdo, kausto, aptemdo blaivų protą, uždaro abejonių narve.

Kuo daugiau abejoji, tuo labiau ji plinta po pasaulį, lyg maras, pritraukdama ir užkrėsdama tokius pat bijančius, abejojančius, neapsisprendusius, neutralius, tyliai cypcinčius.

Kiek “Jos didenybė” SUSTABDO planų, norų, svajonių, verslo užmojų, kelionių.

Kiek susisukam į gumulą ir gulim šaltam, drėgnam “Jos didenybės” požemyje… ir laukiam… gal koks mesijas ims ir išgelbės, ar suteiks vilties.

Begulint susisukus ir laukiant mesijo, galima pamąstyti: ko gi AŠ iš tiesų BIJAU?

– mirties?

– nepalikti ar palikti kažką po savęs?

– nepabaigtų darbų, projektų, galų?

– neužaugintų vaikų?

– neuždirbtų viso pasaulio pinigų?

– neįgyvendintų svajonių?

– kad nesigaus, “nepaeis”, užsidarysiu vos tik atsidaręs, nesugebėsiu?

– nesukurtų verslų ar neapkeliauto pasaulio?

– nepatirtos meilės ar taikos?

– gaila savęs ar aplinkinių?

Kuri ta tavo “Jos didenybė BAIMĖ”?

Paversk ją savo varomąja jėga!!! Savo noru “kol numirsiu” – įgyvendinti savo svajones. Bijoti, bet DARYTI – tebūna gyvenimo kredo.

Kiekvieną savo “Didenybę” panagrinėk, susmulkink, padalink, sutrupink, o kai suvoksi, kad visa tai proto žaidimas ir masių valdymas, suprasi, kad siela išeis tada, kai jai ateis LAIKAS, ar bijosi, ar nebijosi.

O iki tol, kol turim LAIKO, mėgaujamės gyvenimu, gamta, pasauliu, pažindinamės su savimi, imam iš gyvenimo tai, ko norim, bet kokioj situacijoj įžvelgiam teigiamą reikalo pusę ir nekeičiam savo kelionės dėl uodo su maliarija, išsiveržusio ugnikalnio, numušto lėktuvo ar kinietiško viruso.

Mirsim? Nuostabu!!! Pagaliau Siela iškeliaus, nes jai atėjo LAIKAS.