Kada žmonės pajunta TĄ, tikrą džiaugsmą?
Tada, kai patiria besąlyginį SKAUSMĄ.
Tada, kai iš KANČIOS akys neužsimerkia.
Tada, kai širdis PLYŠTA į gabalus.
Tada, kai akis UŽTRAUKIA rūkas, tirštuma.
Tada, kai atsiduria savam DUGNE.
Tada, kai ateina jos didenybė - NETEKTIS.
Tada, kai SKĘSTA savo sukurtam iliuzijų liūne.
Tada, kai CYPIA iš bejėgiškumo.
Tada, kai už parankės atlinguoja LIGOS.
Tada, kai atrodo, kad VISKAS - blogiau jau nebūna.
Tada, kai vietoj vandens IŠGERIA vaitspirito.
Tada, kai skausmas RAIŽO sielą.
Tada, kai vidurius SUKAUSTO baimė.
Tada, kai artimiausieji IŠDUODA.
Tada, kai galva SPROGSTA iš beviltiškumo.
Tada, kai NEBEMATO išeities.
Tada, kai jėgų išlipt iš lovos NEBELIEKA.
Tada, kai ateina finansinė GRIŪTIS.
Tada, kai geria ne dėl to, kad nori, o tiesiog kitaip NEBEGALI.
Tada, kai lieka VIENAS kaip pirštas.
Tada, kai viskas tampa taip nepakeliamai SUNKU.
Tada, kai atrodo VISKAS!!! Gana!!!
Būtent tokie išgyvenimai mus moko DŽIAUGTIS.
Jeigu ne tokie išgyvenimai, gyvenimas slinktų paprastai ir harmoningai.
Jeigu ne tai, gyvenimas būtų be prieskonių, be čili, imbiero ar kardamono - jis būtų be skonio.
Jeigu ne tai, neaugtų mūsų asmenybės, nebūtų augimo priežasties.
Kai girdžiu žodžius: “Tu išgelbėjai mano gyvenimą...”
Noriu tau pasakyt: “Tai TU išgelbėjai manąjį.”
Per MANE išgirsk SAVE!!! Aš tave Myliu!!!
Dėkoju, kad esi!!! Dėkoju, kad skaitai!!!
Jeigu aš tave nervuoju, tai siunčiu tau meilės, laimės, pinigų, ir gero sekso!!!
Viskas ką supranti - tik tau apie tave!!!
Woooohooooo!!!
Giedrė Pukienė
2021.02.17
3