Apie SOLO keliavimą. – Džiaugsmo Akademija

#PamąstymaiAntSuoliuko

Kažkada net susukdavo kaulus pagalvojus, kad kur nors galėčiau keliauti VIENA. Taigi “O kaip šeima?”, “Kaip vyras?”, “Kaip vaikai?” Taigi liks nuskriausti.

“O kaip draugai, kompanijos?” prie kurių man buvo netgi labai įprasta, po 4, 6, 8.

Skristi VIENAI… fui.. kaip neįdomu…

Taip sakiau ir AŠ!!! O aš visada PRISIKALBU!!! Visata mane girdi ir duoda viską PATIRTI savo kailiu!!!

Taigi taip buvo prieš 15 metų. Tol, kol neiškeliavau VIENA į Ameriką, kokius 5 kartus. Tada PATYRIAU ką reiškia skraidyti VIENAI. Buvau viena, bet ne vieniša. Mane supo draugai.

Tada pasipylė noras keliauti su TIKSLU. Derinti malonumą su žingeidumu. Prasidėjo mano kelionės mokytis: Ispanijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Balyje, Kanadoje, Anglijoje. Kartą per metus pasidovanodavau sau mokymus pas kokį nors savo DIEVUKĄ.

Paraleliai prasidėjo mano pačios noras keliones paversti MALONUMU sau, darant stovyklas moterims skirtingose šalyse: Bali, Tailandas, Kambodža, Maldyvai, ŠriLanka, Italija, Šveicarija, Graikija, Jordanija, Marokas, Kipras, Madeira.

Paraleliai keliaudavau ir su vyru bei vaikais, darbais, bei VISADA savo GIMTADIENĮ sutikdama KUR NORS keliaujant, pildant kokią nors savo SVAJONĘ.

Atsisukus atgal, drąsiai sakau: SOLO kelionių BIJOJAU labiausiai. Myžčiojau į batą labiausiai. “O kaip vyras, kaip vaikai, ar jie susitvarkys?”, “O jeigu pasiklysiu?”, “O jeigu ko nors nerasiu?” “O jeigu?”

Bet labiau už savo BAIMĘ, pasiutusiai TO norėjau. Praktiškai dirbau vien tam, kad kuo dažniau sau galėčiau tai LEISTI.

Man tai MALONUMAS. Man tai MEILĖ SAU, man tai dėmesys SAU, man tai MĖGAVIMASIS savimi ir gyvenimu. Dabar tai jau ir GYVENIMO būdas.

Kažkada paskaičiavau, jog norėdama apkeliauti visą pasaulį, turiu kasmet aplankyti 3 skirtingas šalis. Dabar galvoju kitaip: man gera tam tikrose šalyse, į kurias mane traukia mano SIELA. Tad keliauju ten, kur TRAUKIA. Taip gražiai kažkas pavadino SOLO kelionėmis. Man mano kelionės – tai mano SIELOS KELIONĖS.