Apie PRILIPUKUS. – Džiaugsmo Akademija

“Prielipa”. “Šonkaulis”. “Erkė”. “Šlapias lapas”. “Rankinukas” – daug epitetų galima priskirti vyrui ar moteriai, kurie būdami santykyje PRILIMPA prie kito žmogaus.

Prilimpa taip, jog kitam pasidaro sunku kvėpuoti.

Prilimpa taip, jog pradeda drausti kitam kažką daryti. “Draudžiu tau…”

Prilimpa taip, jog tarsi pradeda siurbti kraują ir geria energiją.

Prilimpa taip, jog viską žino, viską kontroliuoja, viską valdo ir nieko neleidžia daryti nepasitarus.

Prilimpa taip, jog susitapatina, pasisavina ir sako “Čia mano”.

Prilimpa taip, jog užsikaborina ant pečių, įsipatogina ir nuleidžia kojas.

Prilimpa taip, jog pažadina sąžinės priekaištus, skandina aukos liūne ir daro viską, kad tik pasaulis suktųsi aplink abu.

Tai mažo vaiko, kuriam reikalingi mama ir tėtis, pozicija. Visa tai iš vaikiškos MEILĖS pozicijos. Tos, kuri savinasi, lyginasi kiek daug duoda ir kiek mažai gauna. Tos, kuri nepasotinamais kiekiais laižo ledus ir niekad nėra gana.

Santykių pradžioje nepastebime, nes fainai, kai “prilimpa”, kai nuo ryto iki vakaro kartu, kai nuomonės “susivienodina”, nes kažkuriam norisi įtikti ir patikti. Pradžia juk visada kvepia rožėmis, pakalnutėmis ir dangiškais migdolais.

Pastebime tada, kai kvėpuoti pasidaro sunku. Pastebime tada, kai pajaučiame ant kaklo laisvės praradimo kilpą.

Pastebime tada, kai visas laikas tampa nebe mūsų, o kažkieno.

Pastebime tada, kai norime įkvėpti ir žengti naują žingsnį, o pasirodo kojos supančiotos prisirišimais, įsipareigojimais, priesaikomis, sutartimis.

Tai ne apie tai, jog nereikia pabūti PRILIPUKU. Tai apie tai, jog visi gyvenimo etapai yra labai svarbūs ir reikalingi.

Gyvenimas juk labai graži KELIONĖ, su VISKUO, per visus etapus, vedanti patyrimų bei atradimų keliu, kai sluoksnis po sluoksnio raišiojam mazgus, laisvinamės nuo priesaikų, prisirišimų ir įsipareigojimų, baimių prarasti ir PRILIPUKŲ.