Apie TIKRUMĄ. – Džiaugsmo Akademija

Kai žmogus pradeda domėtis SAVIMI, sužino daug naujų dalykų, paskaito knygų, paklauso seminarų, tada jam atrodo, jog visa tai turi sužinoti VISI!!!

Tie atradimai tokie svarbūs ir dideli, jog norisi dalintis, imti ir visus “pagydyti”, kad kuo daugiau aplinkos “pasveiktų”, nes tai taip paparasta.

Žmogus nekantrauja ir netveria savam kailyje, kaip jam norisi “pamokyti”, “patarti”, “parodyti” kaip reikia gyventi, kažkam kažką įrodyti.

Čia pradedančiojo eiti sąmoningumo keliu, mąstysena. To, kuris viena koja įžengė į žinių pasaulį ir nepatikrinęs žinių “per save”, pradeda tikrinti “ant kitų”.

Šiame pradedančiojo etape, prasideda pačios įsimintiniausios ir nuostabiausios pamokos, žinoma, jam pačiam:

– nesijausti “viską žinančiu”;

– nemokyti kitų jiems neprašant;

– nesikišti ne į savo reikalus;

– nesusireikšminti ir nepasiklysti savam žinojime;

– savo žinias paversti ne teorija, o praktika;

– nekelti savęs aukščiau, menkinant kitus;

– neteisti kitų, jų pasirinkimuose;

– nepavydėti ir nejuodinti kitų;

– susipažinti su savo ego ir puikybe;

– nelenktyniauti, nesivaržyti, nekovoti;

– nemenkinti savųjų mokytojų (patys artimiausi – didžiausi mokytojai);

– atrasti, jog nieko nėra nei “blogai”, nei “gerai”, yra taip, kaip yra;

– dėkoti viskam, visiems už viską.

Kitas etapas dar įdomesnis, nes žinios apsėmusios dantis, diplomais ir sertifikatais ištapetuotos visos sienos. Šiame etape svarbūs visai kiti dalykai: “Kaip nepaslysti savęs lyginime su kitais?”, “Kaip atrasti savo unikalumą ir autentiškumą?”, “Kaip išmokti pasakyti NE?”, Kaip išlaikyti balansą tarp davimo ir gavimo?”, “Kaip pasitikėti tuo, kas eina Per Mane?”, “Kaip pasitikėti Visata?”, “Kaip atsiduoti jos vedimui?”, “Ar tai, ką jaučiu – TIKRA?”, “O ką aš galiu dėl kitų?”, “Kuo galiu būti naudingas?”, “Kaip galiu pasitarnauti kitiems?”, “Kaip rasti tą SAVO vietą?”, “Kuo man dalintis?”, “Su kuo man dalintis?”.

Kai išdrįstam dalintis, kai teorija tampa praktika, kai žinios tampa patikrinta išmintimi, kai gauti milijonai Visatos patikrinimų, kai klausimas “Ar tai tikrai mano kelias?” nebekankina, kai išjausta kiekviena ląstele, kai viskas pasidaro AIŠKU, kai viduje įsivyrauja MEILĖ ir TAIKA, ateina suvokimas: “Aš nesu joks mokytojas, esu visiškas mokinys”, “Aš dar tiek daug visko nežinau”, “Man tik mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis”.

Nesvarbu kokiame esi etape, dalintis gali tik tuo, kuo GYVENI, tuo, kas eina “PER TAVE”: savo atradimais, savo suvokimais, savais patyrimais, sava išmintimi, savais pavyzdžiais – tik tada tai yra TIKRA.