“O davai tu už mane…”

Apie “Tu už mane…”

“O davai tu už mane sukramtyk ir man į burną įdėk… Aš kramčiau, bet man nepavyko…”

Nepavyko, tai ryji taip, kaip pavyko.

Kas tai? Tinginystė? Lengvesnio kelio paieška? Auka? Gudruolis? Ant svetimo b…bio į rojų susiruošęs?

Aš tai tik už SAVE. Niekam nieko kramtyt nesiruošiu. Galiu ant kelio užvesti, bet domėtis, googlinti, skaityti, pajausti, pakelti subinę ir eiti tvarkytis savo reikalų, reikės pačiam.

Buvo laikai, kai gyvenom susimaišiusioj hierarchijoj, kažkieno paruoštas špargalkes gaudavom, už mane egzaminą laikė, pakalbėdavom telefonu už kažką, visų reikalus sprendėm, visiems kursinius rašėm, vienas už kitą sumokėdavom, draugus statėm į pirmą vietą, visiems padėt, visus išgelbėt, nuvežt, pakentėt, paverkt buvom pasiryžę.

Užaugom. Savas šeimas sukūrėm. Savo VIETĄ radom. Pagarbą SAU atgavom. Tėvus savo į širdį priėmėm. Išminties įgijom. Suvokimą, jog “gimiau vienas ir mirsiu vienas” įsileidom. Tai, jog už draugus gyvenimo nenugyvensim ir jų kelio nenueisim, supratom. SAVE į pirmą vietą pastatėm. Savo svajonių pilis statom ir jojam į SAVO rojų ant SAVO.

Tu už mane į tualetą nenueisi. Aš už tave į tualetą taip pat nenueisiu. Tau tavo eglutės nepapuošiu ir tavo moters/vyro neišmyluosiu. Teks pačiam, su SAVO, ant SAVO.

Per MANE išgirsk SAVE!!! Aš tave Myliu!!!