“Taigi PASITIKIU” - sakydavau sau, nors giliai viduje tikrai net neįsivaizdavau, kaip galiu PASITIKĖTI, kai nežinau KUO pasitikėti, kai neaišku KĄ gausiu, KOKS bus rezultatas ir KADA jis bus.
Buvau ta, kuri įsivaizdavo, kad KONTROLIUOJA.
Buvau ta, kuri įsivaizdavo, kad žino, kas turi GAUTIS.
Buvau ta, kuriai reikėjo TIKSLIAI žinoti KIEK, KUR, KADA, su KUO.
Mano įsitikinimus, “žinojimą” ir kontrolę laužė ištisai. Gaudavau tokias situacijas, kurių mano protas nesugalvodavo ir net įsivaizduoti negalėjo.
Gaudavau tokius žmones, kurie skaudina, nuvilia, parodo man kokia AŠ, kai jie “atidirbdavo”, juos “išraudavo su šaknimis” ir “pasodindavo naujus”.
Gaudavau tokius žmones, kurių dėka labai aiškiai mačiau “kuria kryptim judėti toliau”.
Gaudavau tokius projektus, kurie be “PASITIKĖJIMO” nežengia nė žingsnio.
Gaudavau tokias aplinkybes, kurios man rodė, kad viskas bus tik tada, kai PATIKĖSIU ir PASITIKĖSIU.
Pasitikėsiu KITAIS, SAVIMI ir savo geriausia drauge, Visata.
Viską gaunu ir DABAR. Užturbintu greičiu. Mokausi kasdien. Priimu sakydama TAIP. Renkuosi, sakydama NE. Dėkoju. Džiaugiuosi tuo, ką gavau. Mokausi pasitikėti tuo, kas veda, kai veda, kaip veda, kur veda, su kuo veda. Pasitikėti, kai viskas vyksta ne pagal mano įsivaizdavimą, o pagal tobulą Dievišką planą.
Pasitikėti, kai protas triukšmauja, nerimsta, kelia bangas, audras ir uraganus.
Pasitikėti, kai jau atrodo, kad VISKAS. Užsimerkti ir pasitikėti, nes manimi jau pasirūpinta, ir kai tas suvokimas ateina iki kiekvienos ląstelės, kai visos baimės, abejonės, dvejonės nuplaukia užmarštin, kaskart tampu sau “Kosmine Moterim”.
Ta Kosmine Moterimi, kuri bet ką darytų, sako sau - “Viskas bus taip, kaip turi būti.
”Ta Kosmine Moterimi, kuri kokią kortą beištrauktų, sako sau - “Tai pati geriausia korta”.
Ta Kosmine Moterimi, kuri ką bedarytų ar ką, organizuotų, sako sau - “Bus geriausiai kaip gali būti, su lengvumu ir Visatos palaikymu.”
Ta Kosmine Moterimi, kuri nori visko savu laiku, sako sau - “Neduok Dieve per anksti.”
Ta Kosmine Moterimi, kuri išmoko PASITIKĖTI, sako sau - “Viskas vyksta geriausiu man ir aplinkiniams būdu ir laiku. Dėkoju. Tebūnie!”
Tai ir dar daugiau, tapo mano kasdieninio gyvenimo RITUALAIS.
Per MANE išgirsk SAVE!!!Aš tave Myliu!!!
Dėkoju, kad esi!!! Dėkoju, kad skaitai!!!
Jeigu aš tave nervuoju, tai siunčiu tau meilės, laimės, pinigų, ir gero sekso!!!
Viskas ką supranti - tik tau apie tave!!!
Woooohooooo!!!
Giedrė Pukienė
2021.03.06
Foto: Asta Jasaite | Astaitė
3