Aš, kaip ir dauguma žmonių, kartais pastebiu, jog noriu būti panaši į kažką kitą, noriu ten kur yra kitas, noriu to, ką turi kitas, noriu lygiuotis į kažką kitą.
Viskas su tuo gerai. Reikia turėti savo “dievukus”, į ką lygiuotis, matyti link kur stiebtis ir augti, mokytis…
Tuo pačiu, niekas kitas nebuvo panašus į jus ir niekas kitas niekada nebus panašus į jus.
Besivaikydami “kažko”, galite netyčia tapti kažkieno nevykusia kopija.
Pamąstymui, dalinuosi Ošo pasidalinta istorija, kuri padėjo tašką mano stebėjimuose.
“Karalius atėjo į savo sodą ir rado nuvytusius bei mirštančius medžius, krūmus, gėles. Ąžuolas sakė, kad jis miršta, nes nėra toks aukštas kaip pušis. Pasisukęs į pušį jis aptiko, kad ji nuvytusi, nes nevedė kaip vynmedis vynuogių. O vynmedis buvo bemirštąs, nes negalėjo žydėti kaip rožė. O našlaitę jis aptiko žydinčią ir gaivią kaip visuomet. Apie tai pasiteiravęs jis gavo tokį atsakymą: “Aš priėmiau, kad jūs sodindami mane norėjote našlaitės. Jei jūs būtumėte norėję ąžuolo ar vynmedžio, ar rožės, būtumėte juos ir pasodinę. Taigi aš galvojau: jei jūs būtent čia mane pasodinote, aš turiu čia padaryti viską geriausia, ko jūs norite. Aš negaliu būti niekas kitas, tik tas, kas esu ir stengiuosi kaip sugebu padaryti tai geriausiai.”
Neapsimetinėkim kuo nors kitu.
Būti SAVIMI – tai yra tikrasis kiekvieno kelias.
Per MANE išgirsk SAVE!!!
Aš tave Myliu!!!
Dėkoju, kad esi!!! Dėkoju, kad skaitai!!!
Jeigu aš tave nervuoju, tai siunčiu tau meilės, laimės, pinigų, ir gero sekso!!!
Viskas ką supranti – tik tau apie tave!!!
Woooohooooo!!!
Giedrė Pukienė
2019.07.01
#DžiaugsmoAkademija #GiedrėPukienė
0