Apie MOTERIŠKUMĄ.

Ojeja kaip saldu prisiminti, kai norėjau tapti labiau moteriška, kiek informacijos perskaičiau, kiek seminarų išklausiau, kad sužinoti KAIP??? Kaip man išmokti? A??? Kokios taisyklės??? Ką turiu padaryti??? Prašyčiau punktais!!! Su pavyzdžiais!!!

Plaukianti eisena, grakštūs judesiai??? Aha

Moteriškos mankštos, jokių svarmenų??? Aha

Kalbėti švelniu balso tonu??? Aha

Plaukai – ilgi ar trumpi??? Aha

Dažyti ar natūralūs??? Aha

Kelnės ar suknelės??? Aha

Įkvėpti, iškvėpti pilvu??? Aha

Nagų spalva??? Aha

Bendrystė su moterimis??? Aha

Paleisti pilvą??? Ahaaaa

Prisipilti vonią, užsidegti žvakę??? Aha

Krautis moteriška energija??? Aha

Sekti paskui vyrą??? Uoj

Būti nuolankia??? Omg

Klausyti vyro??? Ups

Jis visada teisus??? Blt

Leisti jam manim pasirūpinti??? Uoj

Paleisti kontrolę!!! Ne nu visai…

Pala, pala, bet realiai, kam man šitos nesamonės? Prie ko čia tas vyras??? Aš viską gi galiu PATI!!!

Uch tie proto žaidimai ir širdies reikalai!!! Nuo proto iki širdies – 15 centimetrų atstumas, o juo keliavau ištisus dešimtmečius. Pradžia buvo “per protą”, “per logiką”, o kai protas pagaliau pasidavė, prakalbo jos didenybė ŠIRDIS.

Kai prakalbo širdis, atsirado suvokimas, jog VISKAS jau yra MANYJE, tik turiu pasirinkti kaip NORIU būti.

Kai atsivėrė širdis, joje atsirado VIETOS VISIEMS, ypatingai tiems, kurių dėka esu šioje žemėje. Atsirado vietos DĖKINGUMUI.

Kai susipažinau savo širdimi, visiems JAUSMAMS leidžiu būti, neskirstydama ar jie teigiami, ar neigiami. Priimu ir patiriu juos visus.

Kai pamilau savo širdį, žiūriu į veidrodį ir GROŽIUOSI savimi, savo kūnu, meilė sau tapo besąlyginiu reiškiniu. Noriu šokti, plaukti, skristi, šypsotis, džiaugtis ir save puošti.

Kai pradėjau vadovautis širdimi, pradėjau TIKĖTI ir PASITIKĖTI, jog yra galingesni už mane ir manimi jau pasirūpinta.

Kai klausau širdies, DALINUOSI tuo, kas eina per mane. Nekontroliuodama įtiksiu ar patiksiu, sakyti ar nutylėti. Su ŠVELNUMU ir LENGVUMU, išglostydama ir apkabindama.

Kai širdis manoji mane veda, LEIDŽIU sau, klausau jos ir EINU ten, kur ji mane veda, ten kur manosios sielos patirtys laukia.